Vyriausybė ieško būdų, kaip efektyviai papildyti valstybės iždą, ir viena iš galimybių – įvesti naują mokestį už bankinius pervedimus.Šis žingsnis galėtų padengti daugiau nei trečdalį ateinančiais metais planuojamo valstybės finansų konsolidavimo.
Alternatyva PVM didinimui
Įkvėptas Vengrijos, iždas svarsto galimybę įvesti negrynųjų pinigų operacijų mokestį.Šis pasiūlymas būtų 1,4 mlrd. konsolidacijos paketo, kuriuo siekiama sumažinti biudžeto deficitą, dalis.
Remiantis turima informacija, mokestis būtų taikomas einamiesiems bankiniams pervedimams, išmokoms, sąskaitų apmokėjimams, mokėjimams kortelėmis ir pinigų išgryninimui bankomatuose.
Pasiūlymo patvirtinimas
Šią informaciją dienraščiui ‘Denník E’ patvirtino du anoniminiai su pasiūlymu susiję šaltiniai, o Finansų ministerija kol kas nenori skatinti jokių spekuliacijų šiuo klausimu.
Sąmatos ir pajamos
Remiantis skaičiavimais, naujasis mokestis per metus galėtų atnešti apie 550 mln. eurų, o tai prilygsta vienu procentiniu punktu padidintam PVM.Didžiąją dalį pajamų iš šio mokesčio gautų įmonės, mokančios darbo užmokestį.
Naujojo mokesčio mechanizmas
Nors tikslus mechanizmas dar nežinomas, tikimasi, kad iki 360 eurų mokestį už pinigų išėmimą iš bankomato mokės bankas, tačiau tik du kartus per mėnesį.Mokestis už mokėjimus kortele būtų minimalus, o tai būtų palanku namų ūkiams, be to, pirmieji 50 eurų banko pavedimo būtų neapmokestinami.
Vengrijos modelis
Vengrijoje panašus mokestis buvo įvestas 2013 m., o nuo rugpjūčio mėn. jis padidės iki 0,45 proc. einamosioms operacijoms ir 0,9 proc. grynųjų pinigų išėmimui iš bankomatų.Tikimasi, kad šis modelis į Vengrijos iždą kasmet atneš daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų.
Naujasis bankinių pervedimų mokestis galėtų būti svarbus žingsnis siekiant stabilizuoti ir šios šalies viešuosius finansus.Tačiau Finansų ministerija vis dar laukia tolesnės analizės ir oficialaus šios iniciatyvos patvirtinimo.
