Rozmarinas yra visžalis krūmas, žinomas dėl kvapnių lapų ir gražių mėlynų žiedų.Tačiau tai ne vienintelė šio augalo, kuris jau šimtmečius vertinamas dėl konservuojamųjų ir gydomųjų savybių, nauda.Jame yra daug vitaminų ir, svarbiausia, jis pasižymi priešuždegiminėmis ir antioksidacinėmis savybėmis.Jis malšina skausmą, palaiko žarnyno veiklą, dezinfekuoja – kuo dar naudingas rozmarinas? Kaip jį naudoti medicinoje ir kaip naudoti virtuvėje? Paaiškinsime.
Rozmarinas – vitaminų ir mineralinių medžiagų lobynas
Rozmarino tėvynė – Viduržemio jūros regionai, kur jis auga laukinis ant sausų, uolėtų kalvų ir uolų.Jo pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos: jis reiškia ‘jūros rasa’.Jūrininkams šio augalo kvapas kadaise buvo ženklas, kad kažkur netoliese yra sausuma. Senovės graikai ir romėnai rozmariną vertino ne tik dėl kulinarinių, bet ir dėl gydomųjų bei simbolinių savybių.Jis buvo naudojamas religinių apeigų metu ir kaip natūralus maisto konservantas.
Rozmarinas (Rosmarinus officinalis) yra ne tik aromatingas augalas, bet ir turtingas vitaminų, mineralų ir kitų vertingų maistinių medžiagų šaltinis.Šiame augale esančių sveikatai vertingų medžiagų sąrašas ilgas:
Vitaminas A: Rozmarinuose yra betakaroteno, kuris organizme virsta vitaminu A.Vitaminas A būtinas akių, odos ir imuninės sistemos sveikatai.
Vitaminas C: žinomas dėl savo antioksidacinių savybių, vitaminas C palaiko imuninę sistemą, greitina žaizdų gijimą ir padeda gaminti kolageną, kuris būtinas odos ir sąnarių sveikatai.
B grupės vitaminai: Rozmarinų sudėtyje yra keletas B grupės vitaminų, įskaitant tiaminą (B1), kuris palaiko nervų sistemą, riboflaviną (B2), kuris būtinas energijos gamybai ir odos sveikatai, ir piridoksiną (B6), kuris padeda sintezuoti neuromediatorius ir gaminti hemoglobiną.
Kalcis: elementas, būtinas kaulų ir dantų sveikatai, taip pat tinkamam raumenų ir nervų sistemos funkcionavimui.
Geležis: pagrindinė hemoglobino, pernešančio deguonį kraujyje, sudedamoji dalis.Geležis taip pat svarbi energijos gamybai ir imuninės sistemos veiklai.
Magnis: svarbus daugeliui biocheminių procesų, įskaitant energijos gamybą, raumenų funkciją ir nervų sistemos veiklą.
Kalis: būtinas elektrolitų pusiausvyrai, normaliai širdies ir raumenų veiklai.
Manganas: būtinas medžiagų apykaitai, kaulų sveikatai ir ląstelių apsaugai nuo oksidacinio streso.
rozmarino rūgštis: galingas antioksidantas, apsaugantis ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos.Ji taip pat pasižymi priešuždegiminėmis ir antimikrobinėmis savybėmis.
Karnozolis ir karnozolio rūgštis : šie diterpenai pasižymi stipriomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis.Jie gali padėti apsisaugoti nuo įvairių lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ligų ir vėžio.
Eterinis aliejus: sudėtyje yra įvairių junginių, pavyzdžiui, cineolio, kamparo, borneolio ir alfa-pineno, kurie pasižymi antiseptinėmis, antibakterinėmis ir antivirusinėmis savybėmis.
Flavonoidai: šie junginiai pasižymi antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu, skatina širdies ir kraujagyslių sveikatą ir gali sumažinti kai kurių lėtinių ligų riziką.
Kai kurių šių biologiškai aktyvių junginių rozmarinuose randama ypač daug, tai, pavyzdžiui, rozmarino rūgštis, kuri, priešingai nei jos pavadinimas, taip pat randama šalavijuose ar mėtose.Tačiau jo ypač gausu ‘jūros rasoje’.Vitaminų, mineralų ir rūgščių kiekis yra labai svarbus teigiamam šio augalo poveikiui mūsų sveikatai.
Rozmarinas – gydomosios savybės
Rozmarinas nuo seno naudojamas liaudies medicinoje, o jo gydomosios savybės įrodytos moksliškai.Rozmarinų eterinis aliejus pasižymi stipriomis antiseptinėmis savybėmis, todėl gali būti naudojamas žaizdoms dezinfekuoti ir infekcijoms lengvinti.Rozmarino rūgštis sustiprina šį poveikį, nes turi priešuždegiminį poveikį.Dėl to augalas padeda gydyti sąnarius ir malšina skausmą.Rozmarinas skatina tulžies gamybą, kuri padeda virškinti riebalus.Dėl šios priežasties jis plačiai naudojamas kaip prieskonis sunkiai virškinamiems mėsos patiekalams.Jis taip pat veiksmingai mažina vidurių pūtimą ir skrandžio spazmus.
Senovės Graikijoje studentai per egzaminus nešiojo rozmarinų vainikus, nes tikėjo, kad jie gerina atmintį.Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad rozmarino kvapas gali pagerinti pažinimo funkcijas , taip pat sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.Šiame augale gausu antioksidantų, kurie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų.Naudojant išoriškai, jis plečia kapiliarus, gerindamas jų funkciją.Kadangi rozmarinas skatina insulino išsiskyrimą ir mažina gliukozės kiekį, jį galima drąsiai rekomenduoti diabetikams.
Rozmarinas virtuvėje? Ne tik mėsai
Rozmarinas labai vertinamas virtuvėje dėl intensyvaus žolelių skonio, kuris puikiai dera su daugeliu patiekalų.Kadangi jis palaiko virškinimo procesą, jau šimtmečius jo kaip prieskonio dedama į mėsos patiekalus – jis tinka prie ėrienos, vištienos, jautienos ir kiaulienos.Jo galima dėti į marinatus, kepti ir kepti ant grotelių.
Tačiau rozmarinas maisto gamyboje gali būti naudojamas ne tik mėsos gamyboje.Kepamos bulvės, morkos, moliūgai ir kitos daržovės įgaus daugiau skonio, jei į jas pridėsite šviežio ar džiovinto rozmarino.Įdėjus rozmarino į kopūstų ar ankštinių daržovių patiekalus, sumažės jų pilvo pūtimas.Šio prieskonio galima dėti į duonos tešlą, fokakčią ir kitus kepinius.Jis puikiai tinka alyvuogių aliejui ir actui aromatizuoti, kuriuos vėliau galima naudoti salotų padažams.
Rozmarinų sūrymas – receptas ir panaudojimas
Šios žolelės užpilą labai paprasta paruošti, o reguliarus jo vartojimas palaikys mūsų sveikatą daugelyje sričių. Užpilo receptas trumpas: du arbatinius šaukštelius džiovintų rozmarinų arba tris šviežias šakeles užpilkite stikline verdančio vandens.Viską uždenkite ir po 10 minučių perkoškite, kad pašalintumėte lapus.Į gėrimą galite įdėti šiek tiek tarkuoto šviežio imbiero, kuris puikiai dera su ‘jūros rasa’ ir taip pat turi daug sveikatinančių savybių. Rozmarinų užpilą galite gerti 2 – 3 kartus per dieną.
Ypač rekomenduojamas esant virškinimo sutrikimams, nuovargiui, galvos skausmams, atminčiai ir dėmesio koncentracijai gerinti.Jį taip pat galima naudoti skalaujant burną, nes jis malšina skausmą ir padeda kovoti su infekcijomis.
Rozmarinų užpilą taip pat galima naudoti kaip plaukų priežiūros skalavimo priemonę.Jis sustiprins plaukus, užkirs kelią plaukų slinkimui ir padės kovoti su pleiskanomis.Po plovimo šampūnu tiesiog išskalaukite plaukus užpilu.Rozmarinų užpilas, naudojamas kaip veido tonikas, turės antiseptinį ir priešuždegiminį poveikį, kuris duos apčiuopiamų rezultatų kovojant su spuogais.
Rozmarinų aliejus
Rozmarinų aliejaus galima įsigyti vaistažolių parduotuvėse ir kai kuriose vaistinėse.Jis taip pat turi odą gydantį ir gydomąjį poveikį.Įmasažuotas į sąnarius jis veikia priešuždegimiškai ir malšina skausmą.Pridėtas į šveitiklį padės sumažinti celiulitą.Jo kvapas plačiai naudojamas aromaterapijoje, nes mažina nervinę įtampą ir padeda nuo migrenos.Jis vertinamas dėl to, kad ramina nervus nesukeldamas didesnio mieguistumo.
Rozmarinų aliejus taip pat gali būti naudojamas inhaliacijoms , kur padės sergant gerklės, sinusų, bronchų ir plaučių negalavimais.Jis veikia kaip palaikomoji priemonė, padedanti kovoti su bakterinėmis ir virusinėmis infekcijomis, kartu palaikydama imunitetą.
Kontraindikacijos – kas turėtų vengti rozmarinų?
Nors rozmarinas palaiko virškinimo sistemą, žmonės, sergantys žarnyno ir skrandžio opalige, turėtų jo vengti.Tokiais atvejais aštrus prieskonis gali veikti kaip dirgiklis.Sergantieji hipertenzija turėtų saikingai naudotis naudingu šio augalo poveikiu, nes jis gali padidinti kraujospūdį.Kita kontraindikacija dėl rozmarino vartojimo yra nėštumas ir žindymas.Jo taip pat negalima duoti infuzijos pavidalu mažiems vaikams.Kita vertus, rozmarinų aliejus gali sudirginti odą, todėl geriau iš pradžių išbandyti ant nedidelio odos plotelio.Jei atsiranda dirginimas, aliejų reikėtų skiesti kitu, švelnesniu aliejumi.
